Naujienos

Jei manote, kad blogai girdite, esate toli gražu ne vienintelis toks. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad prasta klausa – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria iki 2050 m. galimai susidursime jau kas dešimtas mūsų. Drąsiai kreiptis pagalbos sutrikus sveikatai, įskaitant ir suprastėjusią klausą, tampa laisvėjančios šiuolaikinės visuomenės požymiu. Tie atvejai, kuomet delsiama, dažnai būna

Ausys ne vien sugaudo garsinius signalus, paverčia juos nerviniais impulsais ir klausos nervais perduoda į smegenis. Dar mokykliniame vadovėlyje perskaitėme apie kitą labai svarbią jų funkciją – pusiausvyros aparato. Vien pagalvojus apie tai, kad dėl klausos organo pažeidimų gebėjimas vaikščioti ar net stovėti sutriktų, apima nerimas. O jei susilpnėtų ir gebėjimas pažinti pasaulį vienu iš

Silpnos klausos priežastimis nesunku įvardyti bent kelias, tas „savaime suprantamas“: tai gali būti senatvinis prikurtimas, infekcijų, kitų ausų ligų, traumų arba nuolat girdimo labai didelio triukšmo pasekmė. Galbūt kiek mažiau žinančiųjų, jog klausos sutrikimai taip pat nulemiami genetiškai, o palengva ją silpnina ir lankymasis triukšminguose baruose ar koncertuose bei pomėgis maksimaliu garsumu klausytis muzikos