Nors klausa gali imti prastėti bet kuriame amžiuje, vis dėlto ši problema yra kur kas geriau pažįstama vyresniems žmonėms. Su amžiumi klausa palaipsniui slopsta: tampa sunkiau girdėti tam tikrų dažnių garsus, sunkiau sekti pokalbį būnant triukšmingoje aplinkoje. Prastėjanti klausa – ne vienintelė problema, kamuojanti senjorus. Dažnai koja kojon su klausos sutrikimais žengia ir kitos sveikatos
Su klausos sutrikimais Europos Sąjungoje susiduria 1 iš 6 suaugusiųjų. Nesprendžiama problema gali tapti ne tik socialinių bei psichologinių sutrikimų priežastimi, bet kartu prisidėti prie įvairių ligų vystymosi, tarp kurių – ir demencija (silpnaprotystė). Ryšys tarp klausos sutrikimų ir demencijos rizikos buvo įtartas seniai, o prieš dvejus metus tyrėjai patvirtino, kad būtent pastarieji yra dažniau
23-ejų metų Edvinas pasakoja, kad pirmuosius klausos sutrikimo požymius dar vaikystėje pirmieji pastebėjo jo tėvai. Nors vaikinui buvo sudėtinga bendrauti, tekdavo skaityti iš lūpų, visgi, ankstyvoje paauglystėje svarbiau buvo neišsiskirti, todėl tėvų nupirktus aparatus numetė į stalčių. Tik sulaukęs pilnametystės Edvinas suprato, kad nori girdėti kaip kiti. Pradėjęs nešioti klausos aparatus jis pagaliau išgirdo paukščių
