Jei manote, kad blogai girdite, esate toli gražu ne vienintelis toks. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad prasta klausa – viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria iki 2050 m. galimai susidursime jau kas dešimtas mūsų. Drąsiai kreiptis pagalbos sutrikus sveikatai, įskaitant ir suprastėjusią klausą, tampa laisvėjančios šiuolaikinės visuomenės požymiu. Tie atvejai, kuomet delsiama, dažnai būna pagrįsti stigmatizuoto požiūrio apie save kaip turintįjį klausos sutrikimų. Ir paprastai jis būna tik įsivaizduojamas, o ne realus.

Gebėjimas visavertiškai džiaugtis gyvenimu padeda visapusiškai mėgautis bendravimu ir visomis gyvenimiškomis patirtimis, todėl suprasti suvokiamas stigmas ir išmokus jas apeiti didžiulis žingsnis į priekį, pasiryžus ieškoti visų įmanomų būdų pagerinti savo klausą.

Tai ne vien „senų žmonių“ problema

Dėl žinių stokos ilgą laiką buvo priimta galvoti, jog klausos aparatai – senatvės požymis, tačiau šiandien duomenys rodo, kad tai visiška netiesa. Žmonių, turinčių klausos sutrikimų, amžius svyruoja nuo naujagimių iki senjorų, o gausėjant triukšmo šaltinių šis sutrikimas toks dažnas, kad daug naujų atvejų nustatoma būtent paaugliams. Pasak PSO, 1,1 mlrd. 12–35 metų amžiaus jaunų žmonių patenka į rizikos grupę vien laisvalaikiu būdami triukšmingoje aplinkoje. Požiūris kiek kinta, tačiau tai vis dar viena esminių priežasčių, kodėl klausos problemą žmonės linkę nutylėti. Net vertinant senėjimo procesą kaip orų reiškinį, klausos aparatai, jų suvokimu, daugumai vertinami neigiamai.

Oksfordo universiteto žurnale paskelbtame tyrime dalyvavusieji išreiškė susirūpinimą dėl to, kad juos laiko senais, arba nerimavimą, jog į juos, dėvinčius klausos aparatus, aplinkiniai žiūrės kreivai. Nustatyta, kad tie, kurie galiausiai suvokė šią stigmą, iš esmės lengviau ne priėmė tik faktą, jog reikia klausos aparatų, bet ir integravo juos į savo kasdienį gyvenimą.

Įsivaizduojamos stigmos forma, kuomet pasikeičia savęs suvokimas, susijusi su tuo, kaip turintieji klausos sutrikimų įsivaizduoja save kitų akivaizdoje. Tai gana susiję su ankstesniu požiūriu, tačiau šis labiau personalizuotas: rūpinamasi, kad klausos aparatai praneš, jog esu senas ar neįgalus. Taip pat jaudinamasi ir dėl to, kad pradėjus dėvėti klausos aparatus aplinkiniams jie atrodys mažiau patrauklūs. Šių įsivaizduojamų stigmų ironija slypi tame, kad vengiant apsilankymo pas audiologą, kuris rastų optimalų klausos gerinimo sprendimą, klausa gali nusilpti dar labiau, tad žmogus net ir priešindamasis gali tapti ne pagal amžių vyresnis, nes bus kamuojamas dar didesnio sutrikimo.

Ištrinti stigmą galite nesitaikstydami su silpna klausa

Esminis raktas kovoje su stigmomis, kaip klausos sutrikimų turintieji atrodo, kitų akimis, pirmiausia yra švietimas: kuo daugiau sužinosite apie klausos praradimus, tuo aiškiau suvoksite, kad gydymas yra visiškai saugus ir socialiai priimtinas. Klausos aparatai ne tik kad nesendina, bet padeda palaikyti socialinius ryšius, kurie yra visa ko pagrindas žmogaus gyvenime.

Vedinas tokio požiūrio ir idėjos kurti sprendimus, prasmingus ir reikalingus žmonėms, prekės ženklas „Philips“ pristatė klausos gerinimo sprendimų liniją. Novatoriški klausos aparatai „HearLink“ padės visiškai įsitraukti į kasdienes situacijas ir suprasti, kad klausos sutrikimą kaip stigmą greičiausiai suvokiate tik jūs pats. Niekas jūsų nemenkina dėl to, kad nešiojate klausos aparatus, nevertina pagal klausos lygį – priešingai, laiko drąsiu ir tvirtu kalbėti apie tai, kas aktualu ne tik jums, bet ir daugeliui aplinkinių. Geriau girdėdami jausitės puikiai ne tik jūs, bet ir aplinkiniai, su kuriais bendraujate.

Nors didžiulė technologinė pažanga ir tyrimai rodo, kad negydomas klausos sutrikimas glaudžiai susijęs su kitomis sveikatos problemomis, pradedant socialinė atskirtimi, stresu, nerimu ir baigiant depresija ir net demencija, klausos aparatų vis dar baiminamasi.

Gėdijantis turimo klausos sutrikimo ir pasirenkanti gyventi jo negydant, problema tampa vis opesnė. Nesmagu prašyti pašnekovų pakartoti žodžius ir tuo pačiu nerimaujama, kad šie atkreips dėmesį į problemą, kai atsakoma į nenugirstą klausimą ne visai tiksliai. Imama vengti susitikimų net su pačiais artimiausiais, nes manoma, jog sužinoję problemą jie ims žiūrėti kitaip. Tačiau išsakius problemą brangiam žmogui tikrai sulauksite visai kitokios reakcijos nei galvojote – palaikymo ir paskatinimo kreiptis į profesionalą, kuris padės atrasti sprendimą, pagerinantį jūsų gyvenimo kokybę.

Kaip įveikti stigmas, lydinčias klausos sutrikimus?

  • Kasmet pasitikrinkite klausą ir paraginkite apsilankyti pas specialistą šeimos narius bei draugus.
  • Jei manote, kad klausos sutrikimas išties kamuoja, gydykite jį. Apsilankykite pas šeimos gydytoją, kreipkitės į audiologą ir išgirskite visus atsakymus į rūpimus klausimus iš pirmų lūpų.
  • Jei turite klausos aparatus, dėvėkite juos. Tam, kad pasiektumėte geriausių rezultatų, gali prireikti laiko, tačiau jie tikrai suteiks jūsų gyvenimui kokybės.
  • Kalbėkite apie tai, kad jūsų klausa nusilpusi. Jūsų požiūris į tai, kad šis reiškinys yra norma, privers ir kitus pakeisti stigmatizuotą požiūrį.
  • Vertinkite klausą kaip vieną svarbiausių juslių, padedančių pažinti pasaulį, o ne kaip savaime suprantamą dalyką: venkite triukšmo, kiek įmanoma sumažinkite garso šaltinį ar naudokite ausų kamštukus.

Jei jaučiate poreikį pasitikrinti klausą, susisiekite telefonu +370 5 261 5525 ir užsiregistruokite pirmajam vizitui „Klausos sprendimuose“. Prekės ženklui „Philips“ atstovaujančiame klausos centre galėsite pasitikrinti klausą, išgirsti rekomendacijų, kaip ją pagerinti su klausos aparatais „Philips HearLink“, ir, žinoma, sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus.