Nors klausa gali imti prastėti bet kuriame amžiuje, vis dėlto ši problema yra kur kas geriau pažįstama vyresniems žmonėms. Su amžiumi klausa palaipsniui slopsta: tampa sunkiau girdėti tam tikrų dažnių garsus, sunkiau sekti pokalbį būnant triukšmingoje aplinkoje. Prastėjanti klausa – ne vienintelė problema, kamuojanti senjorus. Dažnai koja kojon su klausos sutrikimais žengia ir kitos sveikatos problemos – apie jas pasakoja klausos centro „Audiomedika“ specialistė Ema Garbenytė.
Širdies ligų ir klausos sąsajos
Nors daugeliui žinoma, kad širdies ligos yra itin dažna tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis, retas susimąsto, jog širdis ir ausys – susiję organai. Anot mokslininkų, sveika širdies ir kraujagyslių sistema prisideda prie geros klausos sistemos veiklos ir atvirkščiai – susidūrus su kraujotakos problemomis, gali suprastėti ar net visai pradingti klausa. „Taip yra todėl, kad ausies sraigėje esančių švelnių plaukų ląstelių, kurios padeda garso vibracijas paversti nerviniais impulsais, perduodamais smegenims, veikla priklauso nuo geros kraujo cirkuliacijos. Suprastėjus kraujotakai, šioms ląstelėms nepakanka deguonies ir jos nyksta negrįžtamai – tai gali sukelti klausos praradimą“, – teigia specialistė.
Majamio (JAV) universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad aktyvus gyvenimo būdas gali labai prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos: kuo geresnė yra asmens fizinė forma bei mitybos racionas, tuo didesnė tikimybė vyresniame amžiuje išvengti klausos problemų. Kad ir kokio amžiaus bebūtų asmuo, jo gyvenime turėtų atsirasti laiko fiziniam aktyvumui palaikyti – taip ne tik gerinama širdies ir kraujagyslių veikla, bet ir bendra organizmo būklė, emocinė būsena. Klausos centro „Audiomedika“ specialistė Ema Garbenytė primena, kad „nors pagrindinė visų negalavimų priežastis yra stresas, jo visiškai išvengti neįmanoma, tad reikėtų skirti dėmesio streso pasekmėms sumažinti. Tam puikiai tinka kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore, meditacija“.
Norint pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą, derėtų atkreipti dėmesį ir į turimus žalingus įpročius, pavyzdžiui, mesti rūkyti. Pasak JAV maisto ir vaistų administracijos, anglies monoksido kiekis kraujyje sumažėja iki normos praėjus vos 12 valandų po to, kai žmogus meta rūkyti. Taip pat svarbu pasirūpinti subalansuota mityba – į savo racioną įtraukti daugiau sveikų, maistingų produktų ir riboti sveikatai nenaudingų vartojimą.
Klausos centro „Audiomedika“ specialistė Ema Garbenytė
Klastingas priešas – cukrus
Statistiškai skaičiuojama, kad cukriniu diabetu pasaulyje serga 1 iš 11 žmonių. 2008-ųjų liepą „Annals of Internal Medicine“ leidinyje paskelbtas Kathleen Bainbridge kartu su kolegomis atliktas tyrimas parodė, jog diabetas gali turėti tiesioginių sąsajų su klausos negalavimais. Buvo ištirta 5140 suaugusiųjų ir pastebėta, kad asmenys, sergantys cukriniu diabetu, turėjo daugiau klausos sutrikimų negu nesergantys. Pasak mokslininkų, tarp šių ligų netgi galima įžvelgti panašumą – abi jos yra nematomos, progresuojančios, neskausmingos, dažnai iki galo neišgydomos, tačiau galimos kontroliuoti.
„Yra žinoma, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti viso kūno kraujagysles, įskaitant ir ausų. Ilgai sergant cukriniu diabetu ir nekontroliuojant ligos, ausyse gali būti padaryta nepataisoma žala mažųjų kraujagyslių tinklui“, – tikina klausos centro „Audiomedika“ atstovė. Kiek vėliau atliktas tyrimas patvirtino prielaidą, jog diabetu sergantys asmenys turi dvigubai didesnę tikimybę turėti klausos sutrikimų nei nesergantys, todėl žinant, jog sergama cukriniu diabetu, specialistai pataria griežtai laikytis kelių taisyklių: stebėti ir palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, kiekvienais metais tikrinti klausą, o jeigu vartojate vaistus / medicininius preparatus, skirtus cukrinio diabeto gydymui, informuoti apie tai savo gydytoją.
Nėra nustatyta specifinių simptomų, susijusių su diabetu ir klausos sutrikimais. Tačiau asmuo, pajutęs šiuos bendruosius simptomus, turėtų kreiptis į gydytoją:
- asmuo dažnai prašo pakartoti, tai kas jam yra sakoma;
- sunku sekti pokalbį, jeigu pokalbyje dalyvauja daugiau nei vienas žmogus;
- kitų žmonių kalba asmeniui atrodo nerišli, primenanti murmėjimą;
- negeba girdėti tylesnių garsų; patiria klausos diskomfortą triukšmingoje aplinkoje;
- dažnai itin garsiai klausosi radijo ar televizoriaus.
Klausos sutrikimų įtaka smegenų veiklai
Vienas nemaloniausių reiškinių, galinčių lydėti klausos sutrikimus – protinių gebėjimų silpimas. Kitaip tariant, klausos praradimas netgi gali paskatinti demencijos požymių atsiradimą. Neuromokslininko Jonathan Peelle atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima vyresnių žmonių smegenų veikla jiems klausantis įvairaus sudėtingumo sakinių, parodė, kad klausos sutrikimą turinčių žmonių neuronai (smegenų nervų ląstelės) buvo mažiau aktyvūs, kai jie sutelkė dėmesį į sudėtingus sakinius. Tiriamieji taip pat klausos srityje turėjo mažiau pilkosios medžiagos, glaudžiai susijusios su raumenų valdymu ir suvokimu. Buvo nustatyta, jog minėtųjų padarinių atsiradimui įtakos turi amžius, o laikui bėgant liekamieji reiškiniai gali stiprėti.
Pašnekovė paaiškina, kad kai žmogaus smegenys apdoroja vis mažiau garsinės informacijos, jis ją ima sunkiau suvokti, t. y. sunkiau supranta, kas jam sakoma. Tuomet už kitas sritis (regą, jutimus ir kt.) atsakingos smegenų sritys bando kompensuoti garsinės informacijos trūkumą ir perima dalį šių funkcijų. Taip sutrikdomi smegenyse vykstantys natūralūs informacijos apdorojimo bei saugojimo procesai ir greičiau vystosi demencija. Demencijos simptomai:
- higienos įgūdžių praradimas;
- skurdžios emocijos;
- atminties pablogėjimas;
- dėmesio koncentracijos pablogėjimas;
- orientacijos sutrikimas;
- mąstymo sulėtėjimas;
- sutrikęs miegas;
- valios sutrikimai;
- interesų rato susiaurėjimas;
- padidėjęs jautrumas.
Norint pagerinti smegenų veiklą ir išvengti protinės veiklos sutrikimų, geriausia yra imtis prevencinių priemonių. Pirmiausia, pasirūpinti savo fizine sveikata – bent penkias dienas per savaitę po 30 minučių skirti mankštai, judėjimui. Taip pat svarbu apsupti save žmonėmis, bendrauti, nes pokalbiai su kitais stimuliuoja smegenų veiklą. Ir, žinoma, nenustoti mokytis – rekomenduojama imtis kokios nors naujos, kad ir nesudėtingos veiklos, kuri aktyvuotų naujų nervinių smegenų jungčių veiklą. Tai gali padėti išvengti smegenų žalos, susijusios su demencija.
Sprendimas, kuris negali būti atidėliojamas
„Tiek sušlubavus klausai, tiek susidūrus su bet kokiais kitais negalavimais, negalima delsti. Net jeigu nedrąsu ar atrodo, kad jūsų bėda nepakankamai rimta, išdrįskite praverti gydytojo kabineto duris. Be to, garbingo amžiaus žmonėms privaloma profilaktiškai lankytis pas gydytojus specialistus“, – akcentuoja klausos centro „Audiomedika“ specialistė.
Svarbu žinoti, jog Lietuvoje klausos aparatas ar kochlearinis implantas pagal klausos sutrikimo lygį gali būti kompensuojami valstybės. O su papildoma priemoka egzistuoja galimybė įsigyti pažangesnį klausos aparatą ir dar labiau mėgautis garsų pasauliu. Atvykus į klausos centrą „Audiomedika“, specialistas jums atliks audiologinį tyrimą ir visus su tuo susijusius audiometrinius testus, įvertins klausos funkcijas bei ausies kanalų laidumą. Tuomet parinks klausos aparatą, su kuriuo kasdienybė bus paprastesnė ir gražesnė.
